Spalvos lėkštėje

Prieš kelerius metus pastebėjau, kad mano lėkštės beveik visada buvo tos pačios spalvos. Smėlio, baltos, kartais šviesiai žalios. Valgiau pakankamai, ruošiau padorius patiekalus, bet buvo vizualinis monotoniškumas, kuris virsdavo skonio monotoniškumu.

Nusprendžiau išbandyti paprastą eksperimentą: dvi savaites kiekviename pagrindiniame valgyje stengtis turėti bent tris skirtingas spalvas lėkštėje. Ne dirbtines. Tikrų produktų spalvas. Rezultatas nustebino. Ne tik valgiai tapo patrauklesni akiai, bet ir ėmiau pastebėti skonio derinius, kurių anksčiau ignoravau.

Triųjų spalvų principas

Taisyklė sąmoningai žema. Trys spalvos. Gali būti raudonas pomidoras, žalios lapinės daržovės ir geltonos grūdinės kultūros. Gali būti burokėlis, morka ir baltas jogurtas. Tikslas ne kurti restoraninius patiekalus. Tikslas – treniruoti akį ir gomurį ieškoti įvairovės be sudėtingumo didinimo.

Pastebėjau, kad dauguma žmonių (aš taip pat) linkę kartoti tas pačias tris–keturias kombinacijas. Kai priverčia save žiūrėti į spalvą, smegenys ima ieškoti alternatyvų, kurios jau yra prieinamos. Raudonas svogūnas, paprika, sauja šaldytų žirnelių, juodos alyvuogės. Dalykai, kurie dažnai lieka pamiršti šaldytuvo gilumoje.

„Spalva lėkštėje nėra dekoracija. Tai kvietimas atkreipti dėmesį į tai, ką valgai.“

Kaip pradėti

Pradėkite rytoj. Pažvelkite į tai, ką turite namuose, ir paklauskite: ar galiu sudėti tris skirtingas spalvas į šią lėkštę? Jei atsakymas ne, pažiūrėkite, ko trūksta, ir kitą kartą parduotuvėje pasirinkite vieną spalvotą produktą, kurio paprastai neperkate. Nereikia revoliucionizuoti sandėliuko. Reikia tik pradėti pastebėti.